Užsikrečiama, pasak gydytojos, dažniausiai pavasarį, kai parnešamos į namus per žiemą rūsiuose laikytos daržovės. Antsnapio pamatas dažnai turi tam tikrą minkštą odelę, vadinamą vaškine ceroma. Tai gali būti tik išorinis tyrimas arba išsami analizė, įskaitant laboratorinius ir aparatinės įrangos tyrimus.
Fizinį darbą dirbanti moteris pastebėjo, kad nė pusės darbo dienos nebeištveria — pavargsta, jaučia silpnumą. Moteris, kaip sako žmonės, gerklės pirštų sąnariai ieškoti ligos. Pirmiausia galvojo apie silpniausias savo organizmo vietas — ėjo pas LOR gydytoją, nes gerklę dažnai skauda, — nieko.
2 klaida - atsisakyti vartoti antibiotikus
Tyrėsi žarnyną, net pas proktologą dėl hemorojaus kreipėsi, bet ir šis ligos paūmėjimo nediagnozavo. Nusprendė, kad vėžio tikrai nebus, nes svoris nekrenta.
Lipnūs Macharadžos Pirštai - Aš sakau \
Moteriai buvo diagnozuota jersiniozė, skirtas gydymas. Lapkričiui baigiantis buvo atliktas kraujo tyrimas ir Jūratė sužinojo, kad bakterijų nebėra. Paslaptinga liga Jersiniozė galima susirgti bet kuriuo metų laiku.
O ypač — šaltuoju metų laikotarpiu. Moteris prisimena sunkią ligos pradžią ir diagnozės paieškas. Niekas tada negalėjo nustatyti, dėl ko jai laikosi nedidelė — 37,1—37,5 laipsnių temperatūra. Moteris kreipėsi pas LOR specialistą, nes ją dažnai vargina angina.
Bet tą kartą viršutinių kvėpavimo takų infekcija nediagnozuota.
Kodėl nepraeina gerklės skausmas. Dažnos gydymo klaidos
Moteris prisiminusi ir bėdas dėl žarnyno, net hemorojų, bet ir vėl jokio sveikatos sutrikimo. Sveikata vis blogėjo — ėmė varginti galvos skausmas, pradėjo tinti pirštų sąnariai. Tada ji nusprendusi kreiptis į privatų stuburo—sąnarių ligų specialistą. Šis, įvertinęs pacientės būklę, nusprendė, jog moteriai reikėtų kreiptis pas reumatologą.
Medikė skyrusi tyrimus, kurių rezultatai sąnarių uždegimo neparodė, tačiau gydytoja įtarė, jog pacientę gali varginti infekcinė liga ir išrašė siuntimą pas infektologą. Iki gerklės pirštų sąnariai negirdėta infekcija, pasak Jūratės, diagnozuota ir dar kelioms pacientėms.
Medikė paaiškinusi, jog tuo atveju, kai organizmas stiprus, ligos eiga nėra tokia sunki, kad reikėtų gultis į ligoninę. Nors būna ir tokių atvejų. Ligos protrūkis — karo akademijoje Bene didžiausias jersiniozės protrūkis sovietmečiu buvo užregistruotas Vladivostoko karo akademijoje —aisiais metais.
Tuomet, dviejuose kariniuose daliniuose, pasak Šiaulių apskrities ligoninės suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojos Irenos Ruškuvienės, susirgo 50 proc. Liga priminė skarlatiną — susirgusieji karščiavo, jų kūnai buvo išberti panašiu į skarlatiną bėrimu, jautė bendrą kūno silpnumą, paraudo gerklė, liežuvis tapo balkšvas. Tačiau diagnozuoti skarlatinos medikai nedrįso, nes matė, kad kūno bėrimas išryškėja tik gabalais, o skarlatinos atveju išberiamas visas kūnas.
Tuomet vienas senosios Rusijos profesorius Znamenskis nusprendė pats gerklės pirštų sąnariai bakterijomis, kuriomis serga kariūnai. Bakterijų užaugino sultinyje, kurio ir išgėrė. Profesorius atsisakė gydymo, kad neužslopintų ligos simptomų. Znamenskis labai akylai stebėjo ligos eigą bei pojūčius ir nuodugniai juos aprašė.
Tik tuomet, kai išryškėjo meningito simptomai, profesorius sutiko pradėti gydymą.
Liga buvo diagnozuota bei patvirtinta laboratoriškai. Tuo pat metu Rusijos gydytojai, turėję mažai galimybių susisiekti su pasaulio medicinos pasiekimais, aptiko —iaisiais prancūzų gydytojo atliktą ligos, kuria sirgo berniukas, aprašymą. Ligos požymiai sutapo su profesoriaus diagnozuota liga — jersinioze.
Kojų sąnarių anatomija
Ligą platina… graužikai Taigi, pasak infektologės, praėjusiame šimtmetyje iki ligą diagnozavo rusai, prancūzų medikai jau buvo iš sergančio berniuko limfmazgių išskyrę lazdelės formos bakteriją, labai panašią į tuberkuliozės bakteriją, kuri sukėlė pseudotuberkuliozę.
Nustatyta, jog ligos sukėlėjas yra jersinija, galinti pažeisti labai daug vidaus organų. Išsiaiškinta, jog yra dvi jersinijų atmainos, kurios skirtingai paveikia žmogaus organizmą. Pagrindinis užsikrėtimo kelias — alimentarinis — susijęs su maistu bei mityba. Pasak infektologės, dažniausia užsikrečiama nuo rūsyje laikytų daržovių, kurias galėjo apšlapinti pelės, užsikrėtusios jersinijomis. Kopūstai, morkos, burokėliai, bulvės, net svogūnų laiškai, salotos, trumpai palaikytos sandėliuke, gali tapti ligos priežastimi.
Diana Bumelytė
Medikė prisimena seną istoriją, kai vieno lopšelio—darželio vaikai susirgo jersinioze. Vėliau paaiškėjo, jog visi valgė salotų, kuriose buvo svogūnų laiškų, laikytų šaldytuve, o prieš tai — sandėliuke.
Akivaizdu, jog tuomet svogūnų laiškais ir pabėgiojo pelės. Deja, jersinijos gali daugintis ir šaltyje, todėl jų neįveikia net ir šaldytuvas. Senesni antikūnai patvirtina buvusią diagnozę Jersiniozė kiekvieną žmogaus organizmą paveikia skirtingai, tai priklauso ir nuo žmogaus imuniteto stiprumo, ir nuo nuodo kiekio, patekusio į organizmą.
Todėl gali būti, jog persergama ir besimptome ligos forma.
- Leiskite mums gyventi ant kiekvienos ligų grupės.
- Kodėl nepraeina gerklės skausmas.
- Tačiau apsilankius Vaikų pediatrijos centre, Santariškėse, atrodo, kad sergančių vaikų — daugybė.
- Reumatoidinis artritas | NORTHWAY Vilnius
- Skausmas p peties sąnarys
- Pirštų sąnarių skausmas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sąlygų.
Gali būti ir taip, kad susergama labai sunkiai. Kaip ir visos infekcinės ligos, taip ir jersiniozė, gali praeiti ir negydoma, tačiau gali būti ir mirtina. Pavojingiausia generalizuota ligos forma, kai pažeidžiama daug vidaus organų.
Rizikos veiksniai
Kai jersinijos prasiveržia pro limfmazgius ir patenka į kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą ir gali pažeisti smegenis bei sukelti meningitą, pažeisti plaučius ir sukelti hemoraginį plaučių uždegimą bei gerklės pirštų sąnariai, pažeidžiamos ir kepenys bei kiti vidaus organai.
Odos bėrimas atsiranda dėl bendros organizmo alerginės reakcijos. Tik jersinioze sergantį žmogų gali ištikti pirštinių—kojinių sindromas — kai parausta tik tos vietos, kur mūvimos kojinės ir pirštinės.
Kitam ištinka atviro moterų maudymosi kostiumėlio sindromas. Net ir tuomet, kai diagnozuojamas grupinis susirgimas, žmonės užsikrečia ne vienas nuo kito, bet nuo to paties valgyto maisto.
Pilkojo garnio plunksna. Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Jai būdingi įvairūs raginiai dariniai, kurie formuojasi iš epidermio.
Užsikrečiama, pasak gydytojos, dažniausiai pavasarį, kai parnešamos į namus per žiemą rūsiuose laikytos daržovės. Tačiau klastinga liga diagnozuojama įvairiai.
Labai blogai, kai liga neatpažinta ir negydoma, nes ji gali komplikuotis į autoimunines ligas, sukeliančias sąnarių pažeidimą, kai diagnozuojamas reaktyvinis artritas. Tuomet taikomas simptominis gydymas. Tačiau kai liga diagnozuota laiku, ji įveikiama antibiotikais ir žmogus visada pasveiksta be jokių komplikacijų. Infektologė Irena Ruškuvienė sako, jog kraujo tyrimas, atliekamas dėl jersiniozės, nerodo bakterijų kiekio, kaip kartais mano pacientai.
Jis rodo antikūnus. Tuo atveju, kai žmogus sirgo jersinioze, kraujo tyrimas rodo senesnius antikūnus, kurie ir patvirtina, kad žmogus seniau sirgo šia liga, tačiau ūmios stadijos nėra. Deja, pasak medikės, šimtaprocentinio tyrimų rezultato nėra.
Tai — pereinamasis ligos laikotarpis, todėl, pasak medikės, gydytojas, priimdamas sprendimą dar vadovaujasi trimis kriterijais — tyrimo rezultatais, klinikiniais požymiais ir… savo galva.