Arterinė hipertenzija sergant reumatoidiniu artritu. Kaip pasakojo pašnekovė, susirgus, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, sąnaryje užsisuka virtinė įvairių uždegiminių procesų. Riebios laukinės žuvys - Omega-3 šaltinis Labai svarbi ir folio rūgštis vitaminas B9 , padedanti susilpninti šalutinį metotraksato poveikį.
Sąnarių artrozės gydymas
Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra Susirgus reumatoidiniu artritu RAviena, ką įmanoma prognozuoti, tai — neprognozuojamą ligos eigą, ir tai ne tik žodžių žaismas.
Tokios išvados anksčiau ar vėliau prieina daugelis sergančių RA, remdamiesi asmenine patirtimi, kai nepavyksta išvengti skausmo, nuovargio ir t. Kai nieko nebesinori daryti, kai apima neviltis. RA — liga visam gyvenimui. Ir tik nustojus laukti stebuklingo išgijimo, pasitelkus vidinius ir išorinius išteklius — žinias bei įgūdžius, daugiadisciplinę gydymo komandą ir tikėjimą — galima su sveiku optimizmu planuoti tolesnį gyvenimą ir stengtis kontroliuoti varginančius simptomus.
Asmens reakcija į ligą Žinoma, priimti RA diagnozę būna labai sunku. Gyvenimas tarsi skyla į dvi dalis kenkia sąnario nykščiu viskas, kas džiugu, lieka praeity, iki susergant, o ateitis — miglota, kelianti nerimą, neperspektyvi.
Viskas dabar nebe taip, kaip buvo anksčiau: kur buvo artritas artritas 1 laipsnis gydymas — ten saugumo nebėra; kur buvo sveikata — ten dabar liga; kur buvo pasitikėjimas savo kūnu, kyla nepasitikėjimas, įtarumas; kur buvo įmanoma planuoti, dabar viskas tapo neapibrėžta, neprognozuojama; prarasta laisvė — dabar viskas priklauso nuo kažko kito, ko negalima paveikti.
Slystant pagrindui iš po kojų, kyla prisitaikymo prie pokyčių problema. Kiekvienas ligos paūmėjimas — tai naujas iššūkis adaptacijai. Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad sergantiems RA liga tampa nuolatiniu streso šaltiniu — ir dėl skausmo, ir dėl negalios, ir dėl nuolatinio netikrumo, nes sveikata gali pablogėti, ir dėl baimės, kad deformuosis sąnariai, ir dėl to, kad liga apskritai sunkina gyvenimą, kelia įtampą bendraujant.
Šias problemas atskleidžia ir moksliniai gyvenimo kokybės tyrimai. Artrito pasekmėmis įvardijama depresijanerimas ir prislėgta nuotaika, menka savigarba, smukdanti artritas artritas 1 laipsnis gydymas kokybę ir kelianti iššūkį sveikatos apsaugos sistemai [2]. Rūpestį kelia ir tai, kad sunku suprantamai papasakoti kitiems apie savo būseną, paprašyti pagalbos.
- Gydymas artrozės darbo liaudies gynimo kutai
- Apgailėtinos sąnario ligos
- Gydymas artrozės ir tailbone liaudies gynimo priemones
- hotelbanga.lt - Reumatoidinis artritas – simptomai, gydymas ir mityba
- Lakiosios skausmas sąnarių
Kas padės atkurti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą? Psichologinė terapija RA gydymo gairėse paprastai rekomenduojama ir psichologinė parama, deja, ji mažai kur prieinama [3], juolab retenybė, kaip rodo metaanalizė, kad psichologinė pagalba sergantiems RA būtų teikiama nuolat ir kvalifikuotai [4]. Paprastai gydymas telkiamas į fizinius RA simptomus ir į ligos progresavimo stabdymą, psichologinius klausimus paliekant nuošaly. Ko iš tikrųjų reikia sergantiems RA — kas yra gydomi artrozės žandikaulio palaikymo iš daugiadisciplinės komandos, kai kartu su įprastiniu gydymu taikoma psichologinį distresą mažinanti terapija, atitinkanti paciento poreikius.
Jau įrodyta nauda tokių poveikio būdų kaip kognityvinė elgesio terapija, meditacija ir mankšta, tad jos turėtų būti aktyviai skatinamos, padedant RA pacientams lengviau pakelti psichologinę naštą, susijusią su lėtine liga [4].
Reumatoidinio artrito gydymas priklauso nuo ligos progresavimo, organų pažeidimo. Labai svarbu išlaikyti raumenis ir sąnarius aktyvius. Rekomenduojama mityboje mažinti gyvulinių riebalų, o daugiau vartoti augalinių aliejų, ypač alyvuogių aliejaus, kuriame gausu oleino riebalų rūgšties, dėl ko pagerėja imuninės sistemos būklė bei palegvėja reumatoidinio artrito eiga.
Šiuolaikinė psichologija siūlo daug įvairiausių psichologinių poveikio priemonių. Lyginamoji analizė atskleidė, kad sumažinti depresijos ir nerimo simptomus ypač padėjo savireguliacijos technikų taikymas: ligoniai gali būti išmokyti relaksacijos, taisyklingo kvėpavimo, vaizduotės pratimų. Be to, reikšmingai ženkliau depresijos simptomai sumažėjo pacientams, kuriems RA diagnozuotas neseniai [4].
Psichologinio artritas artritas 1 laipsnis gydymas priemonės naudingos daugumai RA pacientų, ypač dėl to, kad jos padidina ir fizinį aktyvumą. Kasdienius stresus kiekvienas stengiasi įveikti savo jėgomis, ir daugeliui tai puikiai sekasi.
Naujienos apie sveikatą
Tačiau užklupus ligai, padėtis komplikuojasi, todėl reikia žinoti keletą dalykų. Visų pirma, kiekvienas jausmas turi scenarijų, pvz. Verta įsiklausyti į paciento kalbą: kokius žodžius, posakius dažniausiai vartoja.
Nuolat šnekamės su savimi… Negatyvi vidinė kalba gali dar labiau pasunkinti skausmą, depresiją, nuovargį. Kai vidinius pokalbius su savimi diktuoja neteisingos prielaidos, kyla nerimas, įniršis, bejėgiškumas, kaltė. Žinoma, pozityvus mąstymas problemos neišsprendžia, tačiau padeda išlaikyti savigarbą, sutelkti savo psichines ir fizines išgales, padeda išgyventi sunkiu metu, neprarasti vilties.
Žolininkė: artritą išsigydžiau gerdama greipfrutų sultis
Dar Epiktetas yra sakęs, kad žmogus kenčia ne dėl įvykių, bet dėl požiūrio į juos. Bendravimo su pacientais principai Psichoanalitikas Francas Aleksanderis 20 a.
Pradžioje priskyrė RA prie psichosomatinių ligų, kylančių dėl slopinamo vidinio konflikto. Vėliau buvo aiškinama, kad artritu serga asmenys, nesugebantys socialiai priimtinais būdais išreikšti pykčio ir nukreipiantys agresyvius impulsus į save, vedama paralelė tarp psichologinės autoagresijos ir autoimuninio šios ligos vystymosi mechanizmo. O streso teoriją — kitą psichologinį ligos atsiradimo paaiškinimą — palaiko sergančių artritu pasakojimai, kad ligos pradžia susijusi su stresiniu įvykiu eismo įvykiu, šeimos nario mirtimi, skyrybomis, darbo praradimu ar kitomis asmeninėmis tragedijomis.
Hipertenzija ir artritas. Pagrindinis klinikinis podagros simptomas – ūminis sąnario uždegimas
Vis dėlto patartina vengti išankstinių pastangų psichologizuoti paciento problemą. Tyrimai rodo, kad stiprus stresas gali sutrikdyti miegą, išprovokuoti artritas artritas 1 laipsnis gydymas skausmus, aukštą kraujospūdį, širdies ligas, depresiją ir prisidėti prie kitų ligų. Gali būti, kad stipraus emocinio sukrėtimo padarinys — ligos simptomas — pasireiškia lengviausiai pažeidžiamų organų sistemose.
Antra vertus, tas pats įvykis žmones veikia skirtingai, o dauguma stresą patiriančių žmonių nesuserga, ir streso poveikis būna laikinas. Reakciją į stresą lemia daugelis veiksnių: asmenybė, ankstesnė patirtis panašiose situacijose, aplinkybės, kuriomis stresas patiriamas, socialinė parama, asmeninė kontrolė, ištvermė, aktyvumo laipsnis, humoro jausmas.
Net jei kartais atrodo, kad žmogaus nusiskundimai atsiradę iš niekur, dažniausiai už jų glūdi ne išgalvotos, o realios santykių problemos [5].
Tai klausimai apie kasdienybę šeimoje, darbe, santykiuose su draugais. Kai savo problemas pacientas suvokia kaip somatines ir yra aiškiai susitelkęs į medikamentinę pagalbą, siuntimas pas psichologą jam atrodytų visai beprasmis ir net įžeidžiantis. Paciento švietimas ir mokymas suprasti kūno ir psichikos ryšį, podagra qanday kasallik savo mintis ir emocines reakcijas su kūno simptomais galėtų padėti tapti atidesniais savo vidinės būsenos stebėtojais ir jaustis atsakingesniais už savo sveikatą.
Liga, prasidedanti paprastu sąnarių maudimu, per trumpą laiką gali paversti visiškai neįgaliu
Melzack ir P. Buvo akivaizdžiai įrodyta, kaip skausmo suvokimui svarbūs tiek iš kūno periferijos, tiek iš centrinės nervų sistemos ateinantys signalai, t.
Ir tapo puikiu modeliu paaiškinti pacientui jo fizinių simptomų ir minčių, nuotaikos, gyvenimo aplinkybių sąsają. Tikėtina, kad tai yra ne kartą girdėti ar apmąstyti dalykai.
Svarbiauišsiaiškinti, kokia yra motyvacija keisti gyvenseną ir kas tam trukdo, kodėl žinios ne visuomet lemia atitinkamus veiksmus. Prochaska ir C. DiClemente m. Nesusimąstymas — tai problemos neigimas, priešiškumas pokyčiui. Svarstymo pakopoje žmogus ima svyruoti, mąsto apie pasikeitimus per artimiausius 6 mėn. Tačiau tik pasirengimo keistis stadijoje žmogus ima galvoti, kad dabartinė padėtis per daug bloga ir pokyčiai būtų pranašesni, artritas artritas 1 laipsnis gydymas tuomet jis jaučiasi pasiruošęs keistis ir jau žengiami keli žingsneliai veiksmo link.
Veiksmo pakopoje žmogaus elgesys įsitvirtina. Nors yra tikimybė išlaikyti pokyčius, nusivylimas, grįžimas prie ankstesnio modelio irgi tikėtinas. Kartais trūksta asmeniškai svarbaus motyvo. Būna, kad stipriai sujaudina teigiamas pavyzdys ar artimųjų parama, o kartais, priešingai, norą veikti sužadina dramatiškas kontrastas tarp svajonių, siekių, tikslų ir savo dabartinių galimybių.
Tikslingai užduoti klausimus ir paskatinti pokyčių procesus padeda motyvuojamojo interviu metodas, pastaruoju metu jis vis dažniau taikomas sveikatos priežiūros sistemoje [7, 8].
Išlaikyti aktyvumo ir pasyvumo pusiausvyrą. Žmonės, pasirinkę pagalbos teikimo profesijas, jaučia didelį norą padėti kitiems, kad būtų išvengta žalos ir užtikrinta gerovė.
Tačiau žmogui būdinga priešintis įtikinėjimams, patarimams, pamokymams, kaip gyventi. Naudingiau bandyti suprasti paciento motyvaciją: išsiaiškinti, kokie yra jo rūpesčiai, vertybės, kaip ir kodėl jis norėtų keistis. Gydytojo empatija — tai ne tik nuoširdumas ir atjauta. Empatija — tai pastangos parodyti pagarbą pacientui ir aktyvus paciento teisės spręsti ir rinktis pačiam palaikymas.
Skauda sąnariai, noriu gyventi be operacijos
Tai padeda pažvelgti ligonio žvilgsniu. Kitas gydytojo tikslas — padidinti saviveiksmingumą, kuris apibrėžiamas kaip asmens pasitikėjimas savo gebėjimu elgtis tam tikru būdu Bandura, Ir nors tai palyginti naujas terminas, bet viltis, optimizmas nuo seno buvo laikomi svarbiausiais pokyčių elementais.
Paprastai gydytojai yra linkę prisiimti labai aktyvų vaidmenį ir šnekėti daugiau už pacientą. Šią nuostatą suformuoja ir palaiko bendravimo stilius, pavyzdžiui, užduodant uždarus klausimus, atsakymai į kuriuos gali būti tik du — taip arba ne.
Ar turite galimybių pasą?
Kai kurie pacientai teikia pirmenybę pasyviam vaidmeniui ir būna patenkinti, kai gydytojas viską kontroliuoja. Tačiau daugelis kitų vertina abipusį santykį, kai galima išsakyti savo rūpesčius, dalyvauti priimant sprendimus. Nėra lengva paskatinti ligonį pasikliauti savimi, valdyti savo gyvenimą, prisitaikyti. Tačiau motyvacijos, būtent vidinės motyvacijos, klausimas yra svarbus, ir nuo jo priklauso, kiek gydymas bus sėkmingas ir kaip bus laikomasi gydymo nurodymų.
Pacientų savitarpio pagalba ir edukacija Iš dalies psichologinės pagalbos stoką kompensuoja pacientų judėjimas. Galima prisidėti prie esamų arba kurti naują artrito savitarpio pagalbos grupę, klubą, organizaciją.
Nuo poreikių priklauso, ką galima gauti bendraujant su panašių rūpesčių turinčiais žmonėmis: . Emocinę paramą, kuri padės surasti strategijų ir būdų gyvenimo pokyčiams įveikti. Tai bendri laisvalaikio užsiėmimai, kelionės, pokalbiai, bendros šventės ar labdaros projektai.
Informaciją apie ligą ir pagalbos galimybes — tai paskaitos, praktiniai užsiėmimai pvz. Pagaliau, galima daug ko pasimokyti vieniems iš kitų, taip pat svarbu rūpintis visuomenės švietimu apie savo ligą.
Atstovavimą interesams, nes ligonių grupės balsas išgirstamas greičiau nei pavienio asmens, kai valdžiai ir vyriausybei išsakomi sergančių artritu sveikatos priežiūros poreikiai. EULAR Europos kovos su reumatinėmis ligomis organizacija turi unikalią struktūrą, kuri jungia 3 interesantų grupes: nacionalines gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų organizacijas.
Visų jų nuomonės paisoma priimant svarbius sprendimus. Kai išsiplečia draugų ratas, kai kartu planuojamas ir leidžiamas laisvalaikis, kai patiriama džiaugsmo, kai rūpinamasi vienas kitu, ligai tenka trauktis į šešėlį. Dabar psichologinėje literatūroje dažnai pabrėžiama, kad kitam galima padėti tik visų pirma rūpinantis, mylint save patį.
Susirgus RA, pasirūpinti savimi tiesiog būtina. Yra ir kita tiesa — rūpindamasis savimi, padedi kitiems!
Paieškos forma
Nes rodai stiprios dvasios pavyzdį, suteiki vilties turintiems panašių sveikatos bėdų žmonėms. Akivaizdus proveržis 20 a. Artrito savivaldos programa, paremta psichologiniais gyvensenos keitimo principais ir kognityvine elgesio terapija, tapo labai populiari pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, Lietuvos artrito asociacijoje.
Jos autorė slaugos profesorė K. Lorig tvirtina, jog šiame informacijos ir paslaugų gausos amžiuje pacientas turėtų tapti savo ligos vadybininku, t. Žinios apie ligą bevertės, jei neišmokstama jų praktiškai pritaikyti. Artrito savivaldos programoje specialiai pasirengę ligoniai moko kitus geriau kontroliuoti savo ligą, išvengti streso, nuovargio, skausmo kasdieniame gyvenime, tinkamai vartoti vaistus, maitintis, bendrauti su šeimos nariais ir sveikatos priežiūros specialistais.
Šios programos efektyvumas moksliškai įrodytas [10].
Tyrimų duomenimis, mokymuose įgytos žinios ir įgūdžiai sustiprina tokį svarbų kiekvienam įsitikinimą apie asmeninį pajėgumą spręsti, imtis veiksmų, kontroliuoti savo gyvenimą, t.